PAGRINDINĖS PLOKŠTĖS REMONTAS
Stacionaraus kompiuterio pagrindinių plokščių problems yra dažnesnės nei nešiojamų kompiuterių. Priežastis paprasta, nes nešiojamo kompiuterio korpusas yra tvirtai uždarytas ir sukomplektuotas taip jog nereikėtu ten lysti be specialisto rankų ištisus metus. Iš stalinio kompiuterio išimti pagrindinę plkštę yra tikrai nesunku ir vietos priėjimam yra daug. Pagrindinės plokštės įvairūs komponentai yra stambesni, leidžia išnaudoti didesnę įtampą iš maitinimo bloko. O remontuoti rimtus pažeidimus neapsimoka, nes remonto kainą tolygu naujai pagrindinei plokštei. Prieš pirkdami pagrindinę plokštę visada paprašykite pagalbos iš suprantančių IT specialistų ar žinovų, galite pasikonsultuoti ir su mumis, tokiu būdu tikrai nesuklysite pirkdami.
• PAGRINDINĖS PLOKŠTĖS GEDIMAI:
Dėl buitinės elektros perdavimo problemų, įtampos šuolių maitinimo blokai gana pasyviai apsaugo pagrindines plokštes. Jei maitinimo blokas gana garsiai zyzia, vadinasi buvo gavęs įtampos šuolį. Kitu atveju, kompiuteris nebeįsijungia, nes dėl įtampos kaltės bus pažeistas maitinimo blokas ir pagrindinė plokštė.
Dėl operatyviosios atminties gedimo galima pažeisti pagrindinės plokštės atminčiai skirta lizdą ar tiesiog užtrumpinti plokštę. Nors dabartiniai “RAM” yra stabilūs, bet kai kurių gamintojų modeliai yra gana prastos kokybės.
Pagrindinė pagrindinių plokščių gedimo statistika yra dėl įtampos problemų. Dėl jos gali nukentėti: mikroschemos, čipas, įvairūs plokštės kontroleriai, kondensatoriai ir pan. Tai įvyksta dėl prasto maitinimo bloko, nes tiesiog vartotojas pabandė sutaupyti pinigų rimtam ir patikimam “PSU” įsigyjimui. Jei turite rimtą maitinimo bloką su specialiomis integruotomis apsaugomis, tuomet dėl didelio buitinės įtampos šuolio nukentės tik maitinimo blokas ir apsaugos pagrindinę ploktštę.
Išsipūtę kondensatoriai tai anksčiau ar vėliau įvyksiantis gedimas. Senesnės pagrindinės plokštės visada turėjo šitą problemą ir naujų technologijų dėka jau atsiranda kondensatoriai kurie yra ilgaamžiai.
• GEDIMŲ SPRENDIMAI:
Dėl nekorektiškos įtampos kaltės nebeįsijungia pagrindinė plokštė, vadinasi patikimiausias problemos sprendimas yra įsigyti naują pagrindinę plokštę. Jeigu remontuoti perlituojant pažeistus komponentus, tai nebus užtikrinta, kad tokia pagrindinė plokštė funkcionuos korektiškai.
Išsipūtusius kondensatorius galima pakeisti naujais, tai leis pagrindinei plokštei toliau puikiai funkcionuoti. PASTABA: Po metų gero naudojimosi kompiuteriu patikrinkite kondensatorių buklę, kad nebūtų išsipūtę, persprogę ar išvarvėjęs skystis. Nuėmus stacionaraus kompiuterio šoninį dangtį ir tada puikiai jie matysis.
Visus pagrindinės plokštės pažeistus arba išlūžusius išorinius lizdus galima perlituoti (USB, HDMI, VGA, Audio input-output ir kt.).
Jei turite pažeistą atminties lizdą, tai jo naudoti ar bandyti remontuoti nebūtina. Pagrindinėse plokštėse praktiškai visada yra dveji atminčiai skirti lizdai, o žaidimam skirtos pagrindinės plokštės turi mažiausiai po keturis. Jei pas jus buvo plokštėje įdėtos 2x4GB operatyviosios atminties ir vienas lizdas nebefunkcionuoja, tai galite nusipirkti vieno kaulo 8GB DDR ir įdėti į pagrindinės plokštės atminčiai skirtą lizdą.
• Sugędę kompiuterių procesoriai neremontuojami. Jei buvote paėmę i rankas procesorių, tai matėte, kad jame nelabai ką rasime remontuoti, o ir ardyti jo neįmanoma.
• Senesni AMD procesoriai turi daugybę mažų adatėlių ir jei viena kojelė nulaužta, tai praktiškai nėra patikimo problemos psrendimo.
• Šiuolaikiniai procesoriai yra labai patikimi. Jie praktiškai negenda ir tapo įvairiem pašaliniam poveikiam atsparūs. INTEL procesoriai atsparūs karščiui ir jei darbo režime procesoriaus temperatūra pasiekia iki 80 laipsnių dėl “CPU” aušintuvo gedimo, tai suveiks pagrindinės plokštės apsauga ir kompiuteris išsijungs arba pradės persikrovynėti, bet procesorius išliks sveikas.
• Sugędus operatyvioji atmintis neremontuojama. Tiesiog nusipirkti naują yra pigiau nei remontuoti sugędusį atminties lustą.
• Naujos kartos operatyvioji atmintis gali tūrėti “Life time” garantiją. Tokios atminties gedimas gali įvykti tik dėl elektros problemų.
VAIZDO PLOKŠTĖS REMONTAS (PCI, AGP, PCI-E)
Vaizdo plokšte galime pavadinti atskiru kompiuteriu, nes ji taip pat kaip ir sukomplektuotas kompiuteris turi procesorių, čipą, atminį, aušinimą, įtampos lizdą ir pan. Jei turime silpną stacionarų kompiuterį, tai su galinga vaizdo plokšte galime kompiuterį paspartinį. Vaizdo plokštės gedimai tokie pat kaip ir pagrindinių plokščių ir dalis remonto atliekama taip pat. Įdomiausia tai, kad reta vaizdo plokštė nesugenda ar neturi nedidelių veikimo problemų. Pagrindinė problema tai suderinamumas su pagrindine plokšte ir dėl to atsiranda sutrikimai. Reikia puikiai išmanyti ir parinkti kompiuterio komponentus, kad kompiuteris veiktų korektiškai ir vaizdo plokštė būtų patikimai išnaudota. Mūsų specialistam reikėjo nemažai laiko kol išmoko kaip reikia nustatyti ir atrinkti kompiuterių komponentus, kad neatsirastų nenumatytų suderinamumo ar kitų kompiuterio gedimų (Tam neužtenka internete paskaityti atliktus įvairius testus ar peržvelgti daugybę atsiliepimų forumuose. Reikia turėti elektronikos žinių, išmanyti pilną schemos struktūrą ir kt. svarbius niuansus). 
Jei turite nematytą ir neaiškia vaizdo plokštės problemą, susisiekite su mumis elektroniniu laišku pc@lanomak.lt ar telefonu +370 648 58998 arba pasikonsultuoti realiu laiku per Skype: lanomakis.
• VAIZDO PLOKŠTĖS GEDIMAI:
Įjungūs stacionarų kompiuterį ir monitorius nerodo vaizdo, reiškias galima problema su vaizdo plokšte. Įjungūs kompiuterį ir tuo pačiu įjunkite garso kolonėles. Jei operacinė sistema užsikrauna tada išgirsite pasisveikinimo melodiją ir taip suprasite, kad gedimo priežastis yra vaizdo plokštėje. Nerodant vaizdo, kompiuterį galite išjungti tiesiog paspaudus (paspaudus nelaikyti mygtuko) įjungimo mygtūką ir po kurio laiko kompiuteris išsijungs. Jei vaizdo plokštė turi išorinius VGA, DVI ar HDMI jungtys, tai galite tiesiog pamėginti monitorių pajungti per kitas vaizdo plokštėje esančias jungtys (žinoma jei turite tam tikrus perėjimo laidus) ir jei pabandžius atsirado vaizdas, vadinasi teks remontuoti pažeistą išorinę jungtį.
Ekrane matosi dryžiai? Tai galima įvairiai įvardinti: Mirguliuoja monitoriaus ekranas, rodo vertikalias baltas linijas, mirguliuoja spalvotais dryžiukais ir panašiai. Dažniausiai tai vaizdo plokštės čipo gedimas. Patikrinti galima išdiegus vaizdo plokštės tvarkykles tada perkrauti kompiuterį ir jeigu mirguliuojantys dryžiukai pranyko arba jų sumažėjo, vadinasi tai vaizdo plokštės gedimas. Kitas būtas patikrinti, tiesiog įdėti kitą vaizdo plokšte ir stebėti ar nėra pastebimų gedimo požymių.
Vaizdo plokštė cypia ?. Galimi du pagrindiniai gedimai: nebeveikia aušinimo ventiliatoriukas arba vaizdo plokštė negauna papildomos įtamos (PCI-E maitinimo kištukai), kurios reikalauja galingos, skirtos žaidimam vaizdo plokštės.
• VAIZDO PLOKŠTĖS REMONTO SPRENDIMAI:
Pažeista vaizdo čipą galima prikelti šildant, tai pats nepatikimiausias remonto būdas, kuris iš dešimties vaizo plokščių leidžia tik vienai funkcionuoti tinkamai ir ilgam. Patikima jei vaizdo čipą perlituojam arba pakeičiame neveikiantį nauju. Naujų vaizdo čipų kainos yra gana didelės ir daugely pažeistų vaizdo plokščiu neapsimoka remontuoti, nes galima už tapačią kainą įsigyti tokia pat naują vaizdo plokštę arba galingesnę negu tūrėjote.
Blogą kondensatorių galima sėmingai pakeisti nauju. Naujas įlituotas kondensatorius neturės neigiamų poveikių vaizdo plokštei ar kažkokių nepastebimų veikimo problemų.
Nebeveikiantį vaizdo plokštės ventiliatorių galima pakeisti nauju. Taip pat patartina keisti jei ventiliatorius plerpia, garsiai zyzia arba nebesugeba dirbti tokiu pačiu darbiniu režimu. jei patys bandode keisti, tai dažnai visa aušinimo sistema (ventiliatorius, aušinimo radiatorius) yra pridžiuvusi prie atminties mikroschemų ar vaizdo čipo, todėl reikia nuiminėti atsargiai. Keičiant išvalyti visas prilipusias dulkes ir pakeisti termo pastą jei ji sudžiuvusi.
KIETOJO DISKO REMONTAS (HDD, SDD)
Visi stacionaraus kompiuterio kietieji diskai (HDD) yra 3.5 colio ir tik SDD dedami 2.5 colio. Staliniuose kompiuteriuose dedami talpūs kietieji diskai ir net su keturiomis plokštelėmis, kad nenaudoti keletą kietųjų diskų kompiuteryje. Jei kompiuteryje turite daugiau kietųjų diskų ir galvojate pasidaryti “RAID” vientisą diską, tai niekada to nedarykite, nes sugędusiam vienam iš kietųjų diskų bus pažeista “RAID” funkcija ir nors kitas kietasis diskas nebus pažeistas turėsite rimtų problemų pasiekti savo svarbius duomenis laikmenuose. Patarimas: Operacinei sistemai ir programoms bei žinoma atliekamiems darbams naudokite SSD diską, o antrąjį HDD diską duomenims saugoti (naudokite vienos ploštelės diską). Patikimiausi yra SSD laikmenos ir jiems nebaisūs aplinkos poveikiai ar kritimai.
• KIETŲJŲ DISKŲ GEDIMAI:
Stacionarių kompiuterių kietieji diskai turi tuos pačius gedimo simtomus kaip ir nešiojamiem kompiuteriam skirti kietieji diskai. Pagrindinė problema, tai atsiradę blogi sektoriai. Tai neišvengiamas gedimas kokį kietąjį diską beturėtumėte ir tai nepriklauso nuo gamintojo.
Kita problema, tai kontrolerio gedimas. Kuo daugiau kietasis diskas viduje turi informacijos plokštelių tuo didesnė tikimybė kontrolerio gedimui. Būna, kad naujieji kietieji diskai jau turi kontrolerio sutrikimų ir naudojantis mes to nejaučiame ir tikrai netikriname. Tik po ilgo ar trumpo laiko tarpo įvyksta gedimas.
Nekorektiška įtampa labai stipriai įtakoja kietojo disko darbą. Jei turime seną maitinimo šaltinį, tai tikrai verta ji pakeisti nauju ir nelaukite kol maitinimo blokas nustos funkcionuoti. Kitaip galite netekti kietajame diske duomenų.
• KIETOJO DISKO ATSTATYMAS:
Atsiradusius kietajame diske blogus sektorius galima sugeneruoti ir taip prailginti disko gyvenimą. Tai žinoma tik laikinas kietojo disko atstatymas ir ilgai neuždelsūs reikia keisti nauju. Jeigų yra neatstatomų blogų sektorių, tai iškarto reikia keisti kietąjį diską nauju.
Jei norite netūrėti rimtų problemų dėl savo duomenų, tai laikykitės keletą taisyklių. Pirma, kas pusę metų patikrinkite savo kietojo disko būklę (taip pasimatys būsimi kietojo disko gedimo požymiai). Antra, ne ilgiau kaip po 5 metų keiskite kietąjį diską nauju. Nelaukite paskutinės akimirkos dėl kurios gali tekti gailėtis.
Kietojo disko kontrolerio gedimą visada galima remontuoti. Pažeistą išlituoti ir įdėti naują kietojo disko kontrolerį.