KOMPIUTERIŲ DUOMENŲ ATSTATYMAS
Viena pagrindinių ir dažniausiai pasitaikančių gedimų yra susijusių su duomenų “laikinu” praradimu. Duomenys visada galima ištraukti iš bet kokio įrenginio. Tik ištrauktų duomenų, failų kokybė gali būti prasta dėl sunkaus gedimo. Visi duomenys mūsų kompiuteriuose yra laikomi kietuosiuose diskuose ar SSD laikmenuose. Duomenų saugumą sustiprino atsiradę SSD diskai, nes juose nėra tų problemų kaip įprastuose magnetiniuose laikmenuose ir jei toks įrenginukas nukrenta, tai gali nebefunkcionuoti ir prarasti dalį reikalingų duomenų. Didelė temperatūra taip yra viena pagrindinių silpnų vietų magnetiniuose kietuosiuose diskuose. SSD laikmenos neturi tokių problemų. Mes turime profesionalią duomenų atstatymo laboratorija. Kurioje galime atlikti visus darbus susijusius su kompiuteriniais duomenimis.
• NIEKADA PATYS NEREMONTUOKITE KIETOJO DISKO. KITAIP GALITE PRARASTI JAME SAVO SUKAUPTUS DUOMENYS.
• Jei nusprendėte patys ar su nedaug patirties turinčiais megėjais remontuoti kietąji diską, tai bent NEARDYKITE IR NEATIDARYKITE, nes tam reikalinga laboratorija su specialiai tam įrengta patalpa.
Pažeistų kietųjų diskų atstatymo būdai:
Su specialia programine įranga galima atstatyti duomenys jeigu gedimas nėra mechaninis. Atstatomi duomenys jei diskas buvo suformatuotas, ištrinta sukurtu particija, ištrinti failai (nuotraukos, muzika, dokumentai ir kt.), sukonfiguruotas “RAID” iš kelių kietųjų diskų ar daugiau, sukurtos naujos particijos ir kiti nemechaninu būdu prarasti duomenys. Ištraukiamas įrenginys iš kompiuterio kuriame neliko jūsų duomenų ir prijungiamas prie mūsų specialiai parengtam duomenų atsatymui kompiuterio. Patikimam programiniam duomenų atstatymui naudojama tik DOS aplinka, kad atstatomų duomenų kiekis būtų kuo tikslesnis prieš juos prarandant.
Su mechaniniu pažeidimu, kietiesiam diskam reikalinga speciali įranga. Nukritusiam kietajam diskui jau gali reikėti ardyti ir perkėlynėti duomenų plokšteles laboratorijoje. Tai vienintelis būdas jei diskas pradėjo skleisti negirdėtus ir negerus garsus, ir disko nebemato kompiuteris. Taip dažniausiai nutinka su išoriniais kietaisiais diskais, kuriuos nešiojamės kaip “USB laikmenas” ir nevisada pavyksta juos nusaugoti nuo kritimo ar kitokio pažeidimo. Kitais atvejais gedimas būna netoks rimtas ir gali užtekti perlituoti mikroschemos komponentus.
Pagrindiniai kompiuterinių diskų gedimai:
Tokių gedimų nėra daug, bet jie gali būti labai rimti ir remontas ar duomenų atstatymas būna labai brangus.
Jei diske girdisi klaksėjimas, tai gali būti kontrolerio gedimas. Su tokiu gedimu praktiškai neremontuojami, o tik ištraukiami duomenys.
Diskas įsijungia, bet nesigirdi jokių garsų. Šiuo atveju gali užtekti perlituoti arba naujai įlituoti nauja mikroschemą.
Diskas negarsiai cypia (zyzia, triukšmauja). Šiuo atveju delsti negalima, o iškarto kopijuoti duomenys į naują laikmeną.
Kietasis diskas nebeįsijungia (nerodo gyvybės ženklų). Dažniausiai užtenka perlituoti mikroschemą.
Gerai pažįstami blogų sektorių atsiradimas (“Bad sectors”). Blogi sektoriai gali negrįžtamai sugadinti mūsų duomenys diske. Neretai būna, dėl atsiradusio didelio jų kiekio atstatoma tik maža dalis duomenų.
Patarimai, kaip išvengti disko gedimo:
Patikimo patarimo ar sprendimo tiesiog nėra. Iki šiol sunkiai randami būdai dėl sukauptų duomenų išsaugojimo. Galima tik pristabdyti ar taisyklingai ir apgalvotai naudotis įrenginiais, kad netektų kreiptis dėl duomenų atstatymo pas mus.
Kietuosius diskus specialistai rekomenduoja keisti kas 5 metus. Per laiką atsiranda nekorektiškas duomenų nuskaitymas. Naudojantis SSD disku, tokių gedimų nebus.
Į pusmetų galite atlikti programinę kietojo disko profilaktiką. Su tam skirta programa patikrinti ar neatsirado blogų sektorių diske.
Kompiuteryje laikykite du kietuosius diskus (PVZ: SSD ir HDD arba HDD ir HDD), viename Operacinė sistema (darbui), kita saugomiems duomenims (failams). Darbui skirtame diske nelaikysime svarbių duomenų.